discipline
41discipline — Sçavoir une discipline et un art, Disciplinam tenere. Discipline militaire, Militaris disciplina. Les disciplines liberales, Musae …
42discipline — n. drugs. □ Frank has been on a little too much of that discipline lately. □ She smokes this stuff she calls discipline. Smells like pot to me …
43discipline — I (New American Roget s College Thesaurus) n. training, regimen, drill, practice; obedience, restraint, control, repression; punishment, correction; course of study. See teaching, business, order. II (Roget s IV) n. 1. [A state of order or… …
44discipline — [13] The Latin word for ‘learner’ was discipulus, a derivative of the verb discere ‘learn’ (which was related to docēre ‘teach’, source of English doctor, doctrine, and document). English acquired the word in Anglo Saxon times, as discipul, and… …
45discipline — [ dɪsɪplɪn] noun 1》 the practice of training people to obey rules or a code of behaviour. ↘controlled behaviour resulting from such training. ↘an activity providing mental or physical training: kung fu is a discipline open to old and… …
46discipline — drausmė statusas T sritis švietimas apibrėžtis Mokinių elgesio ir mokyklos vidaus tvarkos taisyklių nustatytos tvarkos laikymasis. Viešoji ir vidinė tvarka neatskiriama nuo viešosios ir vidinės drausmės. Sąmoninga drausmė – auklėjimo rezultatas,… …
47discipline — dalykas statusas T sritis Kūno kultūra ir sportas apibrėžtis Mokomasis, dėstomasis arba tiriamasis objektas. atitikmenys: angl. discipline; subject vok. Disziplin, f rus. дисциплина …
48discipline — drausmė statusas T sritis Kūno kultūra ir sportas apibrėžtis Normų, taisyklių laikymasis rengiantis sporto varžyboms, varžybose ir buityje. atitikmenys: angl. discipline vok. Disziplin, f rus. дисциплина …
49discipline — drausmė statusas T sritis Kūno kultūra ir sportas apibrėžtis Savanoriškas arba priverstinis laikymasis susiklosčiusių visuomenėje teisinių ir dorovinių principų, taisyklių, normų ir atitinkamos organizacijos reikalavimų. atitikmenys: angl.… …
50discipline — [13] The Latin word for ‘learner’ was discipulus, a derivative of the verb discere ‘learn’ (which was related to docēre ‘teach’, source of English doctor, doctrine, and document). English acquired the word in Anglo Saxon times, as discipul, and… …